Kritika akademijoje ir versle: 3 skirtumai ir 9 kritikos valdymo taktikos (pirma dalis)

Kritika akademijoje ir verslePraėjus metams po disertacijos gynimo galiu dar tvirčiau nei anksčiau sakyti, kad kritika, gebėjimas ją priimti ir su ja dirbti, yra vienas svarbiausių doktorantų laimės, streso lygio ir produktyvumo kriterijų.

Apsukusi savo darbinę veiklą 180 laipsnių kampu ir kaip lapė įkėlusi kojelę į naujas roges – verslo sektorių, galiu pasidalinti nedideliais ir, žinoma, subjektyviais pastebėjimais apie tai, ką pati būčiau norėjusi išgirsti prieš 6 metus. 

Skirtingai nei versle (turiu omenyje jauną, veržlų, startup tipo verslą):

I. Kritika akademijoje tampa individualaus darbo šlifavimo ir jo autoriaus brandinimo įrankiu, o ne detalės integralioje dėlionėje gludinimu.

Kitaip tariant, penkmečio projektas yra daugiau pačių doktorantų, o ne sistemos, kurioje jie dirba, reikalas ir atsakomybė. Nors į šį darbą įstatymas ir universiteto tvarka įkinko apie 10 – 15 žmonių (vadovas, konsultantai, katedros nariai, recenzentai), disertacija nėra komandinio darbo rezultatas ar tikslas.

Juk nei vienas doktorantas nepasakys – mes pabaigėme šį projektą laiku, puikiai pasidarbavome, arba – tai buvo iššūkis visiems.Lavos lempa

Šioje sistemoje dažnas susiduria su konstruktyvios ir destruktyvios kritikos patirtimis. Kur baigiasi viena ir prasideda kita, pasakyti nėra lengva, tad kritika akademijoje yra panaši į lavos lempą, kur į viršų iškyla tai vienas, tai kitas burbulas.

Šioje aplinkoje kritikos tikslas yra suformuoti stiprų mokslininką ir parengti kokybišką disertaciją, kuri kartu su jaunuoju daktaru tampa dar vienu sunokusiu, ant universiteto šakos kabančiu obuoliu.

Plaukiantys akmenysVersle, tuo tarpu, kritika primena upokšnį, kuris priverčia judėti ir labiausiai į dugną įsikabinusius akmenis. Ji nukreipta į darbą, kuris reikalingas sėkmingai visos sistemos veiklai, todėl „nokimas“ tampa šios kritikos produktu, o ne objektu.

Tiek akademijoje tiek ir versle, kritika nėra nei geras nei blogas dalykas – tai įrankis, kuriuo siekiama skirtingų tikslų.

Tad kaip išnaudoti šį įrankį akademijoje?

Bene vienintelis ir dažniausiai man girdimas patarimas, kaip dirbti su nekonstruktyvia kritika, buvo – „užsiauginti skūrą“. Yeah, right…

Juk kai kritikuoja mokslinį darbą, kuris ilgainiui tampa ne tik sielos ir proto, bet beveik ir kūno dalimi, mažų mažiausiai jauti:Kritika

  • Vidinį diskomfortą;
  • Krentančią savivertę;
  • Sąstingį ir kūrybinį štilį.

„Užsiauginti skūrą“ tada reikštų ignoruoti visus šiuos kylančius jausmus ir būsenas ir apsistatyti gynybinėmis sienomis. Tuo metu dariau būtent tai.

Dabar sakyčiau:

1. Atpažink ir pripažink savo silpnąsias vietas. Atvirai pasakius sau ir kitiems, kad dar daug ko nežinai ir visgi galėjai pjaut pro šoną, pasijaustum daug komfortabiliau. Open up! Ir daryk tai kuo anksčiau.

Tai, kad dar daug ko nežinau man paaiškėjo gavus recenziją, kurioje buvo juodu ant balto įrodyta, kad savo darbe praleidau vieną iš pasirinktai temai svarbių knygų… Kurią sudarė pats recenzijos autorius.. Ouchie..

2. Atsakyk, ko esi vertas tu ir tavo tema. Neparašytų arba ilgai rašomų disertacijų priežastys yra neatsiejamos nuo:

  • nepilnavertiškumo jausmo;
  • neužtikrintumo savo sugebėjimais bei savo tema;
  • ir tuo pačiu nuo negebėjimo tos vertės įvardinti.

Vienas svarbiausių argumentų, kurį norėjo išgirsti visi įsitraukę į manosios disertacijos rengimą ir gynimą – buvo pasirinktos temos aktualumas. Craft it well. Tai tampa labai svarbiu disertacijos stuburo slanksteliu.

3. Įkvėpimo darbui ieškok pačiame darbe. Kai apima visiškas kūrybinis štilis, imkis tų darbų, kuriuos gali atlikti per artimiausias 20 min. ir prie kiekvieno mini darbelio pažymėk +.

Kai ištinka balto lapo sindromas, patarimas sėdėti ir spoksoti į kompiuterio ekraną, kol ateis išganinga mintis, gali būti ne pats geriausias..(esu gavusi ir tokių). Atlikęs 10, kad ir labai nedidelių darbų, dienos pabaigoje jausiesi turįs teisę ilsėtis ir tikrai žinosi, nuo kokių idėjų prasidės kitas rytas!

Versle kritika įgauna kiek kitas spalvas. Nors svarbiu komandos nariu čia taip pat tampa kiekvieno asmens ego, patiriamas tas pats vidinis diskomfortas, savivertės šuoliai ir kūrybinis štilis, kritika yra nukreipta į bendro tikslo siekį ir asmens, kaip vienos iš įmonės organizmo ląstelių tobulėjimą.

Kas kart patiriant kritiką konkuruoju ne su kuo kitu, bet su savimi. Nors ir nelengvai, bet siekiu į tai žiūrėti kaip į punktyrinę liniją, žyminčią tolimesnę kelionę. Viską stengiuosi vertinti kaip patirtį ir pamokas..

O juk taip buvo galima ir anksčiau :)

Kritikos zen

 

 

 

 

2 thoughts on “Kritika akademijoje ir versle: 3 skirtumai ir 9 kritikos valdymo taktikos (pirma dalis)

  1. nt

    Henris Fordas pasakė – „Jei aš būčiau klausęs žmonių ko jie nori, jie man būtų atsakę – greitesnių arklių“. Oi ne visa kritika būna konstruktyvi…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>