Priešintis ar paleisti? Maximos kasininkių pamokos

Gyvenimas tiesiog yraTu juk žinai, kad visa tai, kas vyksta su tavimi, iš tiesų vyksta tavo galvoje. Kiekviena situacija, regis, yra nei bloga nei gera. Ji tiesiog yra.

Dabar nekalbu apie karus, kitus politinius konfliktus ar stichines nelaimes, bet apie tai, kas įvyksta nuo vieno iki kito žadintuvo signalo – apie (ne)paprastą (ne)eilinio žmogaus dieną.

Mes juk visi (ne)eiliniai ir (ne)paprasti :) Iš tiesų taip manau. Tad nors karai, konfliktai ir stichinės nelaimės yra svarbūs įvykiai, nemažiau reikšmingi (o besisupant kasdienybės bangelėse netgi svarbesni) yra pusryčiai, pietūs ir vakarienė, žmonės, su kuriais tenka prasilenkti ar apsistumdyti troleibuse, grumtynės dėl „teisingos“ nuomonės, asmeninės puikybės išpuoliai ar kelionė į darbą ir namo.

Žodžiu, kalbu apie visus tuos kasdieninius trupinius, kurie gali tapti arba pagardais, arba švariai nuvalyto stalo teršalais.

Stebėdama Maximos kasininkes dažnai susimąstau, kaip skirtingai jos šiuos kasdienybės trupinius interpretuoja. Vienos, regis, priima situaciją tokią, kokia ji yra, kitos – su ja grumiasi, o trečios – abejingai stebi kaip monotiniškai slenka prekės ir žmonės ir tarsi pasitraukia į paralelinę visatą.

Visada pikta ar susierzinusi

Ši kasininkė dažniausiai pasitinka net ne rimtu, bet rūsčiu veidu. Tos, apie kurią dabar galvoju, tiesą sakant, privengiu, nes rodos, kad jei per ilgai krapštysiesi su savo prekėmis ar apmokėjimu, gali likti „švelniai paragintas“.

Šis darbas yra ją tiek užknisęs, kad kiekvienam ji tepasako pirkinių kainą, dirbdama negailestingai daužo kasos aparato mygtukus, o jei kas užstringa ar nepavyksta, gali išgirsti ir riebų bl. Tad kai jos nuotaika gera, į tai imi žiūrėti kaip į nukrypimą nuo normos.

Visada pavargusi ir abejingaLaimė yra pasirinkimas

Jos akys ir visa kūno kalba dažniausiai sako: „šis darbas man nerūpi, tu man nerūpi ir apskritai, aš noriu namo“. Jei pirmoji kasininkė manyje sužadina gynybinę reakciją, tai šioji – savotišką gailestį ir tuo pačiu palengvėjimo jausmą suvokiant, kad į savo pačios darbus kol kas žiūriu kitaip. Thanks God :)

Visada maloni ir draugiška

Ar pastebėjote kaip labai palengvėja rutiniškas apsipirkimas dienos pabaigoje, kai kasoje tave pasitinka visada maloni, visada rūpestinga ir visada energingai nusiteikusi kasininkė?

Šios moterys man yra didžiausia paslaptis, nes tiek, kiek lankausi toje pačioje parduotuvėje, šių kasininkių elgesys ir visa kūno kalba VISADA sako: „tu man rūpi, aš tave gerbiu, man svarbu, kaip aš atlieku savo darbą ir darau tai ne dėl šauniausio darbuotojo premijos“.

Žaviuosi jomis ir visoms dėkoju už šias pamokas:

  • Kiekviena jų pasirenka, kokia nori būti ir ką nori patirti.
  • Kiekviena jų tą pačią situaciją interpretuoja ir į ją reaguoja skirtingai.
  • Kiekviena jų arba priešinasi tam, ką daro ir tam, kas vyksta aplink jas arba šį pasipriešinimą paleidžia.

Viena mano mėgiama mokytoja yra pasakiusi, kad „kančios dėl ko nors priežastis, yra ne pats dalykas, bet pasipriešinimas jam“*.

Tad ar kiekvienoje situacijoje turime sąmoningai apsispręsti, kaip į ją reaguoti?

Matrica: raudona ir mėlyna piliulė

* „The reason we suffer from anything is not because of the thing itself, but because of our resistance to it“.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>